„Mantaikotai“ atsirado staiga ir netikėtai (nors visad žinojau, kad anksčiau ar vėliau tai įvyks). Mokykloje nuo 7 klasės lankiau siuvimo pamokas ir visad domėjausi mada. Patiko išskirtiniai drabužiai, spalvoti audiniai, kurie ir dabar nedingsta iš mano milžiniškos spintos. Norėjau mokytis VDA, tačiau tėvai sudraudė, patardami rinktis kitą mėgstamą dalyką – geografiją, todėl sėkmingai įstojau jos mokytis į VU (juk atrodo toks įdomus mokslas). Po pusės studijų metų svarsčiau, ar nevertėtų mesti, nes tai – visiškai ne mano sritis. Ketinau perstoti į kostiumo dizainą, bet vėlgi tėvai perkalbėjo ir šiaip ne taip geografija buvo pabaigta.
Viskas rimtai ir prasidėjo, kai po studijų pradėjau dirbti „Mango“ drabužių parduotuvėje ir susidūriau su realybe: reikia kažko paprasto, bet kartu ir išskirtinio, gerų audinių ir kokybės. Taip po truputį ėmiau vis daugiau siūti, kol galiausiai šiemet tai tapo mano darbu. Kol kas „Mantaikotai“ esu tik aš, Lina, 25 metų kūrėja.
Beje, daugelis klausia, ką reiškia „Mantaikotai“? Galiu paaiškinti. Mano močiutė man buvo labai brangi, ji dažnai sakydavo „man tai ko tai reikia ty aic pas Važgienį pieno“. Kai reikėjo galvoti pavadinimą, nebuvo jokio kito varianto, tik šis.